That's right. Suknistai.Kažkokia degradavusi, išp
That's right. Suknistai.
Kažkokia degradavusi, išpuikusi ir savikompleksuota žmonija, be jokio gėdos lašo, be jokios savikritikos ugnelės, be jokio savitarpio supratimo ar pagalvojimo apie kito, šalia esančio ar esančių žmonių - savijautą dėl vieno ar kito poelgio.
Vieni papais gyvenime užsidirba pinigų, kad užtektų išmaitinti šimtus tūkstančių Afrikos gyventojų. O kiti, kad ir plušėdami 12 valandų kažkokiam tai darbe ir atlikdami kur kas sudėtingesnius darbus, nei pastarieji žmonės iš papingųjų giminės galėtų kada atlikt - uždirba visiškus grašius, kurie padeda tik palaikyti gyvybe iškeičiant juos į maistinės struktūros elementus [whatever].
Užknisa įvairiausi teisybės ieškotojai, kurie teisybę supranta tik jų teisybės standartais, o ne visuomeniniais - nors ir pastarieji sumenkėjo per pastaruosius dešimtmečius. Atsibodo žmonės, kurie užuot vis ieškoję novatoriškumo ir kažkokio tai naujų elementų įdiegimo - taip ir lieka įsikandę į tai, ką daro/veikia/užsiima jau amžių amžius. Ir jei tai sulaukia paklausos - reiškia taip reikia elgtis ir toliau. Nors - tiek iš gavėjų, tiek iš davėjų pusės tėra likęs tik vienas vienintelis bendras dalykas - automatizmas. Vieni sako - "DAR!". Kiti - "Palaukit - TUOJ BUS". Taip ir sukasi ratas po rato, ratas po rato, kol nei tų ratų nebelieka.. bet, tai vis viena nesustoja. Tiesiog magiškasis ciklas. Kai jau subrendo, tai net atominė bomba paleista į dantenas nesugebėtų paveikti visiškai nieko nebereikalaujančių smegenų. Kažkoks monkey worldas. Duodi bananą - tai ir visą gyvenimą čiulps. Nepaisant to, kad aplinkui yra dar tuzinai kitų dalykų, kurie galbūt net kur kas malonesni. Bet ne, kur tau - vis viena laikysis savo.
Visada sakau/sakydavau ir dar manau kurį laiką tikrai sakysiu, kad - tai, kas yra madinga - jau nebėra madinga. Bet kur tau. Žmonėms tai į makufelius ateina tik tada, kai jau supranta, kad viskas ką jie gauną, tai tas pats sh tik kitoj saujoj.
Nu tikrai. Argi kas pasikeičia, jei obuolį valgot jį laikydami vienoj rankoj, o po to perdedat į kitą ranką ir tęsiat kandimo-kramtymo procesą? Totaliai nieko.
Bet taip niekas ir neatsimerks.
Tol, kol galės minkyt tą sh rankoj, tol ir minkys.
Po to, kažkur iš tamsių girių išnyra vienas kitas, ale - "aš busiu kitoks ir tai visiems paskelbsiu". Ta prasme - kad, „nežiūrėsiu į kokybę, nežiūrėsiu į kiekybę, bet tiesiog imsiu ir neigsiu viską, kas dedas aplink" visiškai nesigilinant nei ką pakeisti, nei ką patarti, nei ką pakreipti teisingesne linkme nurodant tašką A, o po to tašką B, kuriuo eidamas vienas ar kitas asmuo galėtų bent jau pabandyti kažką pakoreguot. Tad, anokia čia pagalba - vienas kraštutinumas pakursto kitą kraštutinumą. Taip ir kovoja pusės, vieni laikosi savo - "ką tu čia nusišneki - tai yra faina/šaunu/super/be proto gražiai stulbinančiai..". Kiti - "wtf? Tu manai, kad tai, ką darai yra įdomu, gražu, ypatinga? Nė velnio - geriau slėpkis po rudeniniais lapais kartu su sliekais ir kasyk jiems pažastis..".
Atsibodo, kurie specialiai šaipos iš tų, kurie yra už juos pranašesni – užuot stengdamiesi save pakelt į jų lygmenį. Hate those.
Atsibodo, kad žmonės bijo imtis kažko, kad kažką keistų. Pvz. yra net proga, kad va, padidėtų atlyginimai, bet iš kelių šimtų darbuotojų pasirašyti peticiją ryžtasi tik vienos rankų pirštų skaičius. Mat - bijo pasakyti tiesą, pareikalauti tai, ko jie verti ir pagaliau nuversti baroną nuo sosto, arba bent jau taip spirti į tarpuakį, kad net akiniai nuo saulės nepadėtų pasislėpt. Tai kam tada aimanuot, kad oj kaip viskas blogai, kaip neįmanoma padaryti to ar to, kad neįmanoma sau leist to ir ano, nes tas ir tas yra blogai? Jei kai galima – išverčiamos lūpos apačion ir žiūrima išsprogusiom akim, it kažkas nesąmonę būtų pasakęs.
Bet - visada viskas tvinksi tik žodžių lygyje, kuriame jau taip viskas nuskalauta, kad girdėti tą patį per amžių amžius, net zombiams dūlėjant žemėj atsirastų galvos sopulys.
Visi bijo bailių. o bailiai tuo ir naudojas. Rodos, jie valdo viską, net jei oficialiai jiems niekas net nebuvo suteikęs jokių tai privilegijų. Jie tiesiog patys sugebėjo sukurti aplink save tokią aplinką, kad kiekvienam kitam „naujokėliui“ atrodytų, jog jis čia yra mutavusi pasaulinė bamba, viršijanti visus baisumo standartus, todėl jo ne tik, kad reikia bijoti - bet kitaip ir būti negali.
Pasibėdavojam, pasibėdavojam: - Taip - tai blogai; - Aha, joa - tai iš tiesų blogai. Bet, užuot pagriebę jaučiui už rago ir papurtę jį špinatų paveikta ranka - ir toliau nugrimztam į liūną, kuriame ir tūnojom, mat - kažkodėl taip jau įprasta.
Kaip kokiam seminare. Vienas pakalbėjo, kiti paplojo - ir vėl visi patraukė savais keliais namo. Pasakotojai atliko savo darbą - girdėtojai taip pat. Vieni pamiršo apie tai, kur buvo, kiti apie tai, ką girdėjo.
Žodžiu.
|
Publicēja: piktaskeksas
Datums: 07.10.2009. - 00:05:55
Lasīts (reizes): 1616
Komentāri: 2
|
| |
